Pažinti, prisiminti ir papasakoti.
Birželio 14-ąją minima Gedulo ir vilties diena. Daugumai vyresnio amžiaus žmonių tai susimąstymo diena, skirta tiems, kurie nebegrįžo iš amžino įšalo žemės, atminti. O ką apie šį istorinį laikotarpį galvoja jaunimas? Ar jiems jis žinomas, suprantamas, ar aktualus?

Rūta Šepetys
Tarp pilkų debesų
Ištraukos
Mane išvežė su naktiniais.
Kai dabar pagalvoju, juk galėjau nujausti – viskas tai rodė: šeimos nuotraukos, sudegintos židinyje, mama, vėlai naktį siuvanti geriausią savo sidabrą ir papuošalus po palto pamušalu, tėtis, nebepareinantis iš darbo... Jaunesnysis mano broliukas Jonas vis klausinėdavo. Aš irgi klausinėjau, bet tikriausiai nenorėjau suvokti to, ką mačiau. Tik paskui supratau, kad mama su tėčiu rengė mūsų šeimos pabėgimą. Bet mes nepabėgom.
Mus išvežė.
Buvo 1941-ųjų birželio 14-oji. Apsivilkusi naktiniais, įsitaisiau prie stalo parašyti savo pusseserei Joanai. Pasiėmiau naują dramblio kaulo spalvos bloknotą rašymui ir pieštukų bei plunksnakočių rinkinį, tetos padovanotą man penkioliktojo gimtadienio proga.
Pro pravirą langą virš mano stalo dvelkė švelnus vakarinis vėjelis, kurio pučiama užuolaida pleveno iš vieno šono į kitą. Kvepėjo pakalnutės, mudviejų su mama pasodintos prieš porą metų. Brangioji Joana...
Tai nebuvo beldimas. Kažkas ėmė kumščiais daužyti į duris – aš net pašokau. Jie trankė mūsų lauko duris. Namie niekas nė nekrustelėjo. Pakilau nuo stalo ir iškišau galvą į koridorių. Pamačiau mamą, visu kūnu prisiplojusią prie sienos priešais mūsų įrėmintą Lietuvos žemėlapį. Ji buvo užsimerkusi, o veide sustingęs toks išgąstis, kokio dar niekad nebuvau mačiusi. Ji tyliai meldėsi.
<...>
Kadangi buvau priversta nupiešti vadą, tai paskui jau piešdavau viską, ką matydavau ar jausdavau. Vieni mano piešiniai, panašiai kaip Munko, buvo sklidini skausmo, o kituose buvo justi ilgesingas laukimas. Bet visi buvo gana tikslūs ir tikroviški ir, be abejonės, būtų buvę palaikyti antisovietiniais.
<...>
Negalėjau užmigti. Nepajėgiau kalbėti. Kaskart, kai užmerkdavau akis, priešais išvysdavau suvargusį tėvo veidą... Baisus nuovargis ir skausmas lyg švino pripildė kiekvieną mano kūno ląstelę, tačiau užmigti nepajėgiau. Protas tarsi bukas gyvulys tolydžio bėgo ratu, spjaudydamas į mane vis tuos pačius pykčio, nerimo ir skausmo sklidinus vaizdus. Ir dar priešais akis man be paliovos mirgėjo Edvardo Munko paveikslas „Mirties kambarys“. <...>
Mėginau piešti, bet neįstengiau. Vos paimdavau pieštuką, jis tarsi savaime pradėdavo lakstyti popieriumi, varomas kažkokios baisios jėgos, tūnančios manyje. Tėčio veidas persikreipė. Jo burną iškreipė mirties grimasa. Akyse mačiau baimę. Nupiešiau save, rėkiančią ant Kreckio. Mano lūpos perkreiptos, o iš pražiotos burnos lenda trys įniršusios gyvatės...
<...>
Pabudau apimta nerimo. Naktis buvo sunki. Gulėjau šalia mamos kūno, gniauždama aimanas ir raudas, kad negąsdinčiau Jono. Nuostabioji mano mama! Daugiau niekad nebematysiu jos šypsantis, nebejausiu jos apkabinimo. Aš jau ilgėjausi jos balso. Visas mano kūnas rodėsi kažkoks tuščiaviduris, tik širdis nenoriai tukseno, aidu atsimušdama į sustingusius, geliančius sąnarius.
Plikio klausimai nedavė man užmigti ir sukėlė daugybę minčių. Kas sunkiau – numirti ar likti gyvam? Buvau vos šešiolikos, atsidūriau Sibire, likau našlaitė. Bet aš žinojau. Atsakymas į šį klausimą bene vienintelis niekad nekėlė man abejonių. Aš norėjau gyventi. Norėjau matyti, kaip auga brolis. Norėjau vėl išvysti Lietuvą. Susitikti su Joana. Vėl traukti į save po langu žydinčių pakalnučių aromatą. Norėjau tapyti laukuose. Norėjau vėl pasimatyti su Andrium ir atgauti savo piešinius. Sibire tebuvo dvi išeitys. Sėkmė – išgyventi. Nelaimė – numirti. Aš norėjau gyventi. Troškau išlikti.
<...>
Išėjau iš jurtos prisirinkti malkų. Leidausi per sniegą. Klampoti reikėjo apie penkis kilometrus. Štai tada ir išvydau ją. Tolumoje, kur susilieja žemė ir dangus, tarp pilkų debesų švytėjo siaurutis aukso ruoželis. Žiūrėjau į gintarinę švytinčią juostą ir šypsojausi. Saulė sugrįžo.
Rūta Šepetys. Tarp pilkų debesų. Vilnius: Alma littera, 2011. P. 7–8, 228, 291–292, 326
MisijaSibiras.lt informacija
Geroji jaunimo žinia – Lietuva gyva
Smalsus ir jaunas, ištroškęs nuotykių, pasiryžęs tapti savo šalies istorijos dalimi, svajojantis apie prieš akis atsiveriančias bekraštes galimybes, o krūtinę užliejančią gerumo ir kilnumo bangą. Taip, kiekvienas jaunas žmogus gali savo šaliai padovanoti kilnų žygdarbį.
Vienas „Misijos Sibiras” globėjų, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis neslėpė susižavėjimo į Chakasiją vykstančiu jaunimu ir gyrė juos už priimtą teisingą sprendimą: „Jūsų veikla yra geriausias sprendimas ir įrodymas, kad ne viskas yra pinigai, pramogėlė arba karjera”, – kalbėjo parlamentaras. Jis patriotiškai nusiteikusio jaunimo misiją prilygino skautų veiklai – tarnystę valstybei, tautai ir gėrio sklaidai. „Skautų taisyklėse buvo parašyta – kasdien padaryti po vieną, nors ir po mažą, darbelį. Jūs vykstate dėl labai didelio ir gero darbo – patys pažinti tautą, kuri buvo tremiama, naikinama ir kurios pėdsakų ten yra, ir priminti apie ją kitiems. Perduokit gerąją žinią, kad Lietuva gyva, tokia pat kaip ir jūs.”
Per išlydėtuves kalbėjusi Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentė Loreta Senkutė dar kartą pabrėžė pilietiškai aktyvaus jaunimo svarbą. Pasak LiJOT prezidentės, siekiant išsaugoti istorinę tautos atmintį, pirmiausia ji turi būti aktuali jaunimui: „Jaunimas jaunimui – geriausias būdas perteikti istorinę Lietuvos atmintį”, – sakė L. Senkutė.
Paklausus, kuo projektas „Misija Sibiras“ sudomino ir patraukė, Laura atsako, kad jame, kaip nei vienoje kitoje vietoje, buvo galima sutikti tiek daug patriotiško ir pilietiško jaunimo. Gera žinoti, kad nesi vienintelis panašiai mąstantis žmogus: „Pasirodo Lietuvoje yra dar daug sveiko jaunimo. Žavi ir suteikiama galimybė vykti į Sibirą, ir misijos informacinis viešumas. Tokiu būdu apie projektą, gerus darbus, patriotiškus žmones sužino daug daugiau žmonių. Žinia paskleidžiama labai plačiai organizuojant visą projektą.“ – teigia mergina. Jaunatviškumas, nauji iššūkiai, patraukli jaunimui forma, inovatyvumas, prasmingumas – tokiais žodžiais Laura nusako priežastis, kodėl projektas ją sudomino. Ji tikisi tapti pilietiškumo pavyzdžiu kitiems: „Galų gale tokia jau mokytojo pareiga – būti pavyzdžiu. O pavyzdys moko geriau nei daugybė žodžių, neparemtų patirtimi. Atrodo, darau gerą darbą – sėju patriotiškumo sėklas vaikų širdyse.“ – baigdama pokalbį tarsteli mergina. Ar tos sėklos sudygs, parodys laikas.
„Pirmiausia jauni žmonės turi to norėti vien dėl to, kad jie yra jauni. Nes jiems viskas įdomu, o projektas „Misija Sibiras“ asocijuojasi su pačiais geriausiais nuotykiais, atradimais, naujais draugais. Taip pat tai išskirtinė galimybė prisiliesti prie gyvos, tikros mūsų senelių ir prosenelių istorijos“, – tvirtina dainų atlikėjas ir projekto „Misija Sibiras’08“ dalyvis Marijonas Mikutavičius.
„Prasmė dalyvauti šiame projekte yra didelė, nes kiekviena šalis turi savo pasakojimų, savo istoriją, jautrių bei džiugių temų. XX a. tremtys neatsiejamos nuo esminių mūsų šalies įvykių – valstybės praradimo. Tremtis – pavienių žmonių dramos. Istorija yra ne tik tai, ką analizuoja istorikai, universitetai, egzistuoja tikroji atmintis, sauganti žmonių išgyvenimus. Šis projektas – gyvosios atminties tąsa, perdavimas jaunajai kartai. Projektas padės jauniems žmonėms geriau suprasti Lietuvos istoriją“, – teigia filosofas prof. Leonidas Donskis.

„Jaunas žmogus yra smalsus ir plačiai matantis, dar daugiau norintis sužinoti, o jei jis auklėjamas taip, kad jam nenusispjaut į savo šalį, į jos istoriją, jis visomis išgalėmis stengsis dalyvauti projekte „Misija Sibiras“ ir tai įrodyti. Jei nepavyks, tai tas jaunas žmogus darys viską, kad dalyvautų kituose geruose darbuose, skirtuose jo šalies labui“, – sako grupės „G&G Sindikatas“ lyderis ir projekto „Misija Sibiras’09“ dalyvis Gabrielius Liaudanskas-Svaras.
5 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(5S) Geba apmąstyti ir kritiškai įvertinti tekstą ar kelti hipotezes remdamiesi specifinėmis žiniomis.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
4 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(4S) Geba atrasti ir susisteminti keletą įterptos informacijos fragmentų.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
5 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(6S) Geba rasti informaciją, kuri reikalauja tikslios analizės ir išskirtinio dėmesingumo niekuo neišsiskiriančioms detalėms.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/
6 lygio užduotis
Ugdomi gebėjimai (pagal PISA 2015)
(6S) Demonstruoja visišką, detalų vieno ar kelių tekstų suvokimą, geba integruoti kelių tekstų informaciją.
Ugdomų gebėjimų lygmenys nustatyti remiantis PISA rekomendacijomis.
Daugiau apie tai: www.egzaminai.lt/126/ ir www.oecd.org/pisa/